Liudijimai
Kai įkaliau į Audi JOB566
Tai mano liudijimas, kaip Dievas norėjo man kažką pasakyti ir tai padarė. Jis pasiūlė atiduoti Jam visas savo problemas ir Jis tai pavers palaiminimais, jei tai padarysiu.
2018m. pavasary, sėja, namo statybos
Tai mano liudijimas, kaip Dievas norėjo man kažką pasakyti ir tai padarė. Jis pasiūlė atiduoti Jam visas savo problemas ir Jis tai pavers palaiminimais, jei tai padarysiu.
Savo kieme, ryte, atėjau važiuot į ūkį dirbti. Įsėdau į mašiną ir paskambino statybininkas, kuris mums namą remontavo, pakalbėjom ir tada, geros nuotaikos būdamas, užsivedžiau mašiną ir pasižiūrėjau į šoninį veidrodėlį ir mašinos nepamačiau, ir ant gazo, entuziastingai, atgal staigiai pradėjau važiaut ir atsitrenkiau į audinę universalą, su kabliu įlenkdamas bagažinės duris. O Audinės numeris buvo JOB566. Supildėm avarijos dokumentus ir išvažiavau į Anykščius žemės pasižiūrėt ar galima kultivuot. Važiuodamas meldžiausi:” Dieve, kodėl aš toks žioplys, pašalink mano tą žioplumą”. Paprašiau vyrų maldos, kad toks žioplas nebūčiau. Paskui vakare atėjo mintis, kad kaip mano pusserei gal čia nėra atsitiktinumas tas mašinos numeris, ir reik pažiūrėt ką Jobo knyga rašo toj vietoj. Atsiverčiau ir skaitau Job 5:6 – 6. 5 skyrius nuo 6 eil. iki skyriaus galo:” Juk blogis nedygsta iš žemės… tavim dėtas Dievui pavesčiau savo bėdą… 17 Tikėk manimi: laimingas žmogus, kurį Dievas pataiso! Neniekink Visagalio pamokos! 18 Juk jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, jo rankos nuplaka, bet ir pagydo. 19 Šešis kartus iš bėdos jis tave gelbės, o septintą kartą nelaimė tavęs nebepalies, o kare nuo kalavijo pavojaus. 21 Nuo ilgų liežuvių rykštės būsi apgintas, negandoms siaučiant aplinkui nedrebėsi. 22 Iš žūties ir bado juoksiesi, žemės žvėrių nebebijosi. 23 Dirvos akmenys bus tavo sąjungininkai, laukiniai žvėrys elgsis su tavimi taikiai. 24 Matysi, kad tavo palapinė saugi, apžiūrėsi savo avidę ir nieko nepasigesi. 25 Matysi, kad tavo palikuonys dauginasi ir tavo ainija auga kaip žolė laukuose. 26 Į kapą nueisi žilos senatvės sulaukęs kaip laiku nuneštas kviečių pėdas”. Nu galvoju:” taip Dieve, dabar visokių bėdų turiu ir tu ragini jas pavesti tau, ir tada geri dalykai pradės vykti… gerai. Tai vadinas, aš nežioplas, čia tu Dieve norėjai man kažką pasakyt. Hmm,… gerai. Ačiū tau Dangiškasis Tėti”. Dievas randa visokių būdų mus užkalbint, tik reikia žiūrėti plačiai atmerkus akis ir nepražioplinti Dievo siunčiamų ženklų. Jam garbė ir šlovė per amžių amžius. Amen, aleliūja.