Liudijimai
2022-02-27 Malda, autoįvykis, Dievo apsauga, kontekstas
Noriu pasidalinti istorija 2022-02-27, kaip Dievas atsakė į mano maldą. Nevisai tokio atsakymo tikėjausi, bet jis savaip mato tam tikrų dalykų naudą ar žalą mano gyvenime. Dėja turėsiu papasakoti daug konteksto, kad suprastumėte esmę. Turėjome eismo įvykį, kurio metu, prie vairo užmigau važiuodamas miškingoje vietoje, bet viskas baigėsi laimingai, nes niekas kitas negalėjo visko taip suvaldyti, tik Dievas, ir kad tai buvo tik viena puzlės detalė. Norint suprasti visą vaizdą reikia įsigilinti į visumą.
Kai tik sukūriau savo liudijimų tinklapį, sukuriau Facebook profilį ir pamatęs, kad dauguma norinčių draugauti draugų yra angliškai kalbantys, nusprendžiau kuo skubiau išversti savo liudijimus į anglų kalbą. Ir vos išverčiau keletą savo liudijimų, pradėjau gauti žinutes iš žmonių, kurie „siūlė man savo pinigus“, nes neva jie serga nepagydomomis ligomis ir neturi kam palikti savo pinigų, o palikti valstybei nenori. Buvau nustebintas tokiu dosnumu, bet paklausiau Dievo, ką jiems atsakyti, ar jie nuoširdūs, ar iš Dievo, ar iš „pasaulio“, kai kas sakė, kad jų dvasios tėvas jiems taip patarė daryti. Ir Dievo atsakymas man buvo labai aiškus. Jeremijo 14:11-15: “VIEŠPATS tarė man: „Nesimelsk už šią tautą ir gerovės jai neprašyk! Kai jie pasninkaus, aš negirdėsiu jų maldavimo, kai aukos deginamąsias aukas ir maisto atnašas, aš jų nepriimsiu. Kalaviju, badu ir maro rykšte padarysiu jiems galą“. Atsakiau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Pranašai jiems žada: ‘Jūs nematysite kalavijo, badas jūsų neužpuls, nes amžiną taiką duosiu jums šioje vietoje’“. — „Ką pranašai skelbia mano vardu, tai melas! — atsakė man VIEŠPATS. — Jų aš nesiunčiau, įgaliojimo jiems nedaviau, nieko jiems nekalbėjau. Prasimanytus regėjimus, tuščius būrimus, savo pačių vaizduotės apgaulę jie skelbia jums!“ Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Pranašai, pranašaujantys mano vardu, nors aš jų nesiunčiau, nesiliaujantys skelbti: ‘Kalavijas ir badas neištiks šio krašto!’ — patys galą gaus nuo kalavijo ir bado.” Po tokio atsakymo supratau, kad tai yra velnio bandymas mane apgauti, išvilioti mano kažkokius duomenis, dokumentus ar sąskaitų numerius ir gal pasisavinti pinigus ar dar kaip nors pakenkti ir šitoj vietoj jau piktasis manęs nebeapmulkins. Ataka atidengta ir bus nuo jos apsisaugota.
Beveik ligiagrečiai pradėjo eiti žinutės iš moterų su siulymais draugauti “artimiau” ir prašymai priimti į draugus Facebook paskyrų, kuriose atvirai moterys demostruoja savo “grožybes” ir panašu, kad su tikėjimu neturi nieko bendro, ir tai tik piktojo bandymas mane jomis sugundyti ar paskui kompromituoti ir sugriauti tai, ką pradėjau. Aš galvojau, kaip čia pasielgus, blokuoti ar tik išmesti išdraugų arba nepriimti, kai nori prisijungti, kad būtų galimybė pasiekti mano liudijimus, juk biblijoje rašoma, kad Jėzus irgi nepasmerkė ištvirkėlės, kurią visas miestas norėjo užmušti akmenimis, jei išvis čia galima lyginti tuos atvejus. Nusprendžiau paklausti Dievo, kaip man su jomis elgtis. Atsakymas buvo Izaijo 28:11-22 “11 Taip veblendamas ir svetima kalba jis kalbės tautai, 12 kuriai buvo sakęs: „Tai atilsis, leiskite atsikvėpti nuvargusiems! Tai atgaiva!“ Bet jie nenorėjo girdėti. 13 Tad toks jiems bus VIEŠPATIES žodis: „Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės, čionai truputį, tenai truputį!“ kad eitų ir griūtų aukštielninki, kad būtų sugniuždyti, įvilioti į spąstus ir pagauti. 14 Todėl išgirskite VIEŠPATIES žodį, pašaipūnai, kurie valdote šitą tautą Jeruzalėje. 15 Kadangi sakote: „Sandorą sudarėme su mirtimi, sutartį sudarėme su Šeolu; atšniokštęs nuožmusis tvanas mūsų nepasieks, nes mele radome prieglaudą, apgaulėje slėptuvę.“
16 Todėl Viešpats DIEVAS taip kalba: „Štai ant Siono dedu akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: kas pasitiki juo, tas nedreba iš baimės. 17 Teisingumas mano svambalas, teisumas mano gulsčiukas. Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę.“ 18 Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta, o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios. Atšniokštęs nuožmusis tvanas jus nuniokos. 19 Atšniokštęs jis kas kartą jus pastvers; jis atšniokš kiekvieną rytą, atšniokš dieną ir naktį. Siaubas apims suvokus, ką tai reiškia. 20 Per trumpas bus guolis, kad galėtum išsitiesti, per siauras apklotas, kad juo užsiklotum. 21 VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant Peracimų kalno, ir rūstaus, kaip rūstavo Gibeono slėnyje, kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, savo nepaprastą užmojį, kad užbaigtų darbą, neįprastą darbą! 22 Dabar jau liaukitės šaipęsi, kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau, nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO, jog visam kraštui lemta būti sunaikintam.” Niekada rimtai tokių moterų pasiūlymų nevertinau ir vertais dėmesio nelaikiau, bet tai buvo tarsi patvirtinimas, kad jų tiek siūlomas vaizdas tiek jų ketinimai, persmelkti melu ir kažko kito ten tikėtis negalima, tik apgaulės ar kompromato. Tai peržiūrėjau draugų sarašą ir išmečiau visas, kurios kažkiek labiau matosi priešingų tikslų siekia negu aš.
Ir šitų įvykių kontekste, prieš beveik mėnesį laiko, gaunu iš draugo, jo vardas Mantas, žinutę, rašto vietą: Jeremijo 1 skyrius 5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau.“ 17 Ogi tu susijuosk strėnas! Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu! 18 O aš štai šiandien padariau tave sutvirtintu miestu.” Tada supratau, kad su Dievo pagalba buvau sėkmingai atrėmęs piktojo pradinius bandymus mane apkvailinti, apmeluoti ir tikriausiai išvogti mano pinigus ar kažkur paklaidinti, sukompromituoti. Ir ta draugo žinutė suskambėjo tikrai kaip iš Dievo, kad jis mane padarė sustiprintu miestu ir šitoj vietoj piktasis jau manęs nebeįveiks, jo klasta atidengta ir suprantami tikslai.
Po kažkelių dienų prasidėjo kitas žaidimas su manimi, žmonės pradėjo maldauti, kad aš jiems padėšiau pinigais, paremčiau, nes jie badauja, yra skurde ir pan. Bet kai aš klausiau Dievo, ką daryti su pirma ataka, atsakymas buvo kad aš laikyčiausi savo tikslo, pašaukimo ir ne nukrypčiau nei į kairę, nei į dešinę. Todėl aš supratau, kad ta parama, kurios žmonės iš esmės prašo, nepadės jiems atrasti Dievo, taip gal tai jiems padės išgyventi kelias dienas, bet iš esmės tai nieko jų gyvenime neišspręs, net jei jie ir sako tiesą. Bandžiau jiems kalbėti, kad tik Dievas gali išspręsti jų problemą, iš esmės, nes pinigai, nieko apie Dievą neišmoko, tik vilkina sprendimų keičiančių situaciją iš esmės priėmimą, bet jie mano žodžių apie Dievą iš esmės nepriėmė, jie norėjo tik mano pinigų. Jei Dievas nebūtų atsiuntęs vieno žmogaus į mano gyvenimą, kuris irgi prašė mano pagalbos pinigais, visaip mane manipuliuodamas ir prigalvodamas situacijų, į kurias jis vis pakliūna ir neturi būdų kaip išspręs, nes yra neturtingas. Ir aš jam apie 8 mėnesius padėjau finansais, pradžioj daugiau, paskui mažiau. Galiausiai matydamas, kad mano visa tiek finansinė, tiek dvasinė pagalba jo niekur neveda, jis vistiek viena šneka, kita daro ir trečia galvoja, netiki tuo, ką aš sakau, bet daro viską savaip ir tikisi kitokių rezultatų negu turėjo. Tai aš klausiau Dievo ką su juo daryti ir atsakymas buvo, kad turiu palikti jį patį statyti savo šventyklą, kad aš tik trukdau. Ezr4:2-5. Todėl aš supratau, kad antrą kart nelipsiu ant to pačio grėblio ir pinigais niekam nepadėsiu, mano tikslas, kuris dega mano širdyje yra kitoks ir aš turiu nuo jo nenukrypti nei į kairę, nei į dešinę. Ir vieną vakarą po karštų diskusijų apie pinigus su afrikiečiais aš sėdau skaityti biblijos. Tada priėjo iš eilės skaityti Jeremijo 15 skyrių. Mane stipriai palietė 19-21 eilutės “19 Taip kalba VIEŠPATS: „Jei atsigręši, atnaujinsiu tave, ir vėl būsi mano tarnas. Jei tu skelbsi, kas brangu, o ne kas nevertinga, tu vėl būsi tarsi mano lūpos. Tegu jie gręžiasi į tave, o tu nesigręžk į juos! 20 Tuomet padarysiu tave šiai tautai tvirtu vario mūru. Nors jie ir puls tave, tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, kad tau padėčiau ir tave gelbėčiau, tai VIEŠPATIES žodis. 21 Išgelbėsiu tave iš nedorėlių rankų, iš negailestingų nagų tave išvaduosiu.“ Tai supratau, kad aš turiu kalbėti tik kas vertinga – apie Dievą, o ne kas nevertinga – apie pinigus, nes pinigai, negali žmogaus sielos išgelbėti, nei išgelbėti iš problemų, jei tu nemoki su pinigais teisingai elgtis. Vieną dieną pinigai vistiek baigsis ir tu vėl busi ten kur buvai, bet būsi praradęs laiką. Supratau, kad aš turiu tik skelbti liudijimus, kuriuos Dievas yra man davęs ir niekur kitur nesimėtyti. Ir vėl tas kalbėjimas, kad padarys mane vario mūru, davė vilties laikytis savo pozicijos nebijant kažkokio pralaimėjimo ar blogų pasėkmių.
Ir tame kontekste aš kalbėjau Dievui tokią maldą: “Dieve tu va tose srityse darai mane tvirtą, kaip sutvirtintą miestą ar sieną, paaiškinai piktojo klastą ir jis manęs jau su tais dalykais nebepergudraus, tu mane pamokei. Bet yra svarbi man sritis, kurioje aš esu silpnas, aš matau, kad aš esu silpnas, prašau sustiprink mano tą sritį, kad ir ten aš būčiau neįveikiamas ir nepalaužiamas, kaip sutvirtintas miestas ar vario siena, nes silpnumas toje srityje gali sugriauti mano tą tarnavimą, abortuoti pašaukimą ir panašiai, nes kai įpuolu į nuodėmę labai nebesinori kalbėti apie tavo darbus mano gyvenime, meldžiu Jėzaus vardu.”. Paskui gal sekančia dieną dar meldžiausi “Dieve paimk mano tą silpnybę ir sutvarkyk ją pagal savo valią, nes aš nežinau kaip, arba tie sprendimai ne visiems priimtini. Atiduodu į tavo rankas tą savo silpnumą. Išgydyk, kad tikrai būčiau išgydytas.”
Šitomis maldomis meldžiausi 3-4 dienos iki eismo įvykio, kuris įvyko sekmadienio naktį 2022-02-27 apie 3:30-3:45 val. Mes buvom pakviesti į vieno giminaičio 40-metčio baliuką. Buvo smagi kompanija, geri muzikantai, daug žaidimų ir šokių. Buvome nusprendę nenakvoti, kur vyko balius, bet važiuoti į namus, kad ryte galėtume dalyvauti mišiose. Išvažiavus iš baliuko, kažkaip neatrodė, kad labai imtų miegas, tik žiovulys labai ėmė ir nuvažiavus daugiau negu pusia kelio aš, suprantu, kad sekundei ar dviems užmigau, atsijungiau. Mašina buvo nustatyta važiuoti 90km/h greičiu autopilotu. Atsimenu, tik kad važiavome tiesiu keliu, asfaltu, savo juosta, o sekantį vaizdą atsimenu, kad mes jau važiuojame kairio kelio griovio šlaitu. Kaip pravažiavome priešpriešinio eismo juostą, neatsimenu. Keista, kad tuo metu ir žmona sėdėjusi šalia ir stebėjusi kelią, nusprendė užsimerkti ir pailsinti akis ir nei vienas nepastebėjom, kaip pervažiavom priešpriešinio eismo juostą ir atsimerkėme abudu tik kai mašina pasviro į šlaitą. Žmona sako pagalvojo, kad viskas, jau versimės, man kažkodėl jokios panikos, jokios baimės nebuvo. Atsimenu, kad kai atsimerkiau, mes jau važiavome išilgai šlaito ir aš tiesiog užguliau stabdžius. Kai greitis buvo nugesintas iki saugaus važiavimui per griovį, mes tesėme važiavimą, privažiavome šalutinio keliuko susijungimą su padrindiniu, jis buvo nestatus ir per jį nesunkiai užvažiavome iš griovio ir be jokių sugadinimų, net nesustoję tesėme kelionę toliau namų link. Grįžome be incidentų. Važiuodami su žmona, mąstėm, kas čia ką tik įvyko, kaip čia taip atsitiko, kad aš užmigau, o ji tuo pat metu užsimerkė, nuvažiavom nuo kelio ir nei mums, nei mašinai nič nieko nenutiko, kad taip galėjo apsaugoti, tik Dievas. Nors pakelėse buvo ir didelių medžių ir gilių, stačiais šlaitais griovių ir aukštų griovių, kur tikrai pataikius į tokį griovį tikrai apsiverstum, jei pvz 3-4 m. aukščio kelio šlaitas yra. Galėjo viskas baigtis tragiškai ar bent mažų mažiausiai sudaužyta mašina. Bet nieko to neįvyko. Visa padėka ir gyrius tik Mūsų Dangiškąjam Tėvui per Jėzų Kristų. Ryte, po šventų mišių žmona pasiūlė nuvažiuoti pasižiūrėti įvykio vietos. Pats nebūčiau važiavęs, bet kai ji pasiūlė, pamaniau, kad tikrai būtų gerai ištirti, kaip kas ten buvo, pasidaryti nuotraukų, tai sustiprintų liudijimą, nes paliudyti tikrai reiks,tokį įvykį. Kol suradome įvykio vietą, teko pravažiuoti gal 5km atgal nuo įvykio vietos. Važiuodami pastebėjome, kad šalia kelio pilna aukštų šlaitų, gilių griovių, gilių melioracijos griovių, storų pakelės medžių, bet mūsų užmigta, kaip tik ten kur viso to nėra, kur saugu. Bet net ir apžiūrėjus pačią įvykio vietą, mes aiškiai supratome, kad tikrai patys negalėjome taip tobulai tiksliai išvairuoti. Nes dešinėje kelio pusėje augo stori medžiai, jei į tokį pataikysi, mažų mažiausiai mašina bus jau neremontuojama, apie sveikatą ar gyvybę nebekalbu. Bet ir kairėje pusėje pastebėjau, kad pradžioje augo krūmai ir smulkūs medžiai, bet toliau buvo ir didelių medžių, kaip ir dešinėje kelio pusėje, tik jie augo toliau. Bet jei mūsų mašina nebūtų kažkokiu nesuvokiamu man būdu pasukta važiuoti palei griovį, tai mes vistiek į tuos storus medžius būtume atsitrenkę. Paskaičiavau, kad važiuojant 90 km/h greičiu nuvažiuojama 25m/s, tai tie stori medžiai augo tikrai netoliau nei 35-50m nuo kelio, tai jei mūsų mašina nebūtų pasukta nuo tos trajektorijos, kuria palikome kelią, aš atsibudęs jau šlaite, sekundė atsipeikėti ir pradėti stabdyti ir mes susiduriame su medžiais, gal ne maksimaliu 90km/h greičiu, bet viskiet, bet kažkodėl dėl man nesuvokiamų priežasčių mūsų mašina, kai tik nuvažiavo nuo kelio, per kokius 7-10m, pasuko važiuoti palei griovį, o aš atsimenu, kad kai atsimerkiau tai jau važiavom palei šlaitą, o pagal pėdsakus matosi, kad mes į šlaitą įvažiavom 20-30 laipsnių kampu, tai turėjom peršokti griovį ir važiuoti tiesiai toliau iki tų medžių, bet kažkas viską išvairavo tobulai. Tai galėjo padaryti tik Dievas, daigiau nėra kam, nes aš tuo metu miegojau. Grįžus namo kažkaip kilo mintis pamatuoti su navigacija koks atstumas iki įvykio vietos, gal bus kokių sąsajų su Dievu. Susiradau navigacijoje tą vietą ir pasirodo, kad nuo tos vietos iki namų navigacija rodo 30 km atstumą, ir 31 min kelionės laiką iki ten. Tai matau, kad tai yra vieno Dievo trijuose asmenyse (3/1) parašas. Niekas kitas taip visko sudėlioti negalėjo. Nors aš padariau klaidą, užmigau, bet Dievas apsaugojo tiek mano bei žmonos gyvybę ir sveikatą, bet ir mūsų turtą, mašiną. Tai galvojant apie mano tas buvusias maldas, pirma išvada, kuri peršasi yra, kad nors ir aš suklystu, Dievas neleidžia, tiek man, tiek mano artimiesiams, tiek mano turtui pakenkti ar sunaikinti. Nežinau ar tai ir yra galutinis to įvykio aiškinimas ir atsakymas į mano maldą, kad Dievas nieko nekeis toje situacijoje, bet gins mane nuo galimos žalos, ar reikia laukti tolimesnių puzlės detalių ir žiūrėti, į ką viskas išsirutulios.
Ryšys su Dievu tikrai gyvenimą daro įdomesnį, tas pastovus kontaktas ir galėjimas pasikonsultuoti, tikrai padeda apsisaugoti nuo klaidų. Rekomenduoju visiems išbandyti Dievą, užduoti jam klausimų ir paskui per bibliją ar per aplinkybes laukti atsakymų. Mūsų Dievas mėgsta komunikuoti įvairiais būdais. Jam padėka ir gyrius už tą apsaugą, kurią tik iš jo gauname.
Įdėsiu keletą įvykio nuotraukų, kad būtų aiškesnė situacija.
