Liudijimai
Dievo išgirsta mažytė mintis
Tai įvyko kai aš su dukra gulėjome ligoninėj dėl peršalimo ligų, nes kol vaikai buvo maži sunku budavo susitart, kad gertų skysčius ir inchaliuotų, tai sunku būdavo namie gydytis ir tekdavo lankytis ligoninėse, kad atstatytų skysčius ir pradėtų vaikas sveikti. Ir vieno tokio gulėjimo ligoninėje metu, nebeatsimenu, kurie ten metai buvo, bet dukrai gal kokie 2 metai buvo ar mažiau. Aš užmigdžiau dukrą ir pradėjau tvarkytis, galvojau, susitvarkysiu ir sėsiu pasimelsti, kol miega, nes kai atsikels nebepasimelsi, nes norės žaist ir panašiai, reiks su ja užsiimt. Tai susitvarkiau ir tokia mažytė mintis šmėstelėjo: “o kad duktė miegotų, kol melsiuos ir nenutrauktų mano maldos.” Sėdau melstis. Tuo metu norėjau pasimelsti litanijomis. Ir besimeldžiant paskutinę litaniją, kurią planavau, tariant paskutinius litanijos žodžius: “per Kristų mūsų Viešpatį. Amen”, mano duktė, tariant tuos žodžius mintyse, atsisėdo lovoje tiesiai prieš mano akis. Buvau labai nustebintas, prisiminiau savo tą mažytę mintį, kad duktė miegotų, kol melsiuos ir štai ji tiksliai, sekundžių tikslumu, tiek ir miegojo. Juk jei ji būtų miegojusi dar bent 5-10 min. tai gal net nebūčiau atsiminęs, kad tokia mintis pas mane buvo, bet Dievas moka parodyti, kad jis nemiega, kad jis nekurčias, kad jis fiksuoja visus mūsų pageidavimus ir kurie mums nekenkia, o veda arčiau Jo, tuos jis su malonumu išpildo. Gyrius Tau, Dangiškasis Tėve, už Tavo meilę ir išklausomas mūsų net mažiausias mintis per Kristų mūsų Viešpatį amen.