Liudijimai
Karvės nesiveršiuoja
Broliai ir sesės Kristuje, noriu pasidalinti liudijimu, kaip Dievas atsakė su stebuklu į mano maldas, kai aš dar buvau paauglys.
Ps 127:1 Jei VIEŠPATS nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargai.
Kai man buvo apie 16 17 metų, užsirašiau dirbt sargu į fermą. Įdarbino brolį, nes jam jau buvo 18 metų, o sargaut ėjau aš. Man buvo užstrigusi viena rašto vieta, kad :” Jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargai.” ir aš bijodamas, kad kas negero neatsitiktų, ar karvės nenutruktų, nesusibadytų, nesiveršiuotų, melsdavausi bent poterį ta intencija, ir dar kitom intencijom melsdavausi rožinį. Ir aš labai gerai atsimenu tris veršiavimusis, kuriuos teko priimt. O mama sakydavo:”nebijok veršiavimusi, paskambinsi telefonu, ir mes atsikelę ateisim padėt”. Kažkaip nekreipdavau dėmesio, kad man karvės nesiveršiuodavo, tik pavasarį per kažkokį susirinkimą aš pavarčiau veršiavimosi registravimo sąsiuvinį ir supratau, kad Dievas visą žiemą prieš mano akis darė stebuklą, tik aš nesupratau. Tame są siuvinyje radau, kad mūsų kaimynui, su kuriuo mes pakaitomis saugojom kas antrą nakį karves, jos veršiuodavosi kiekvieną naktį po 1, 2 kartais net 3. Buvo tik viena kita naktis be verčiavimosi. O ferma ten buvo didžiulė 200 karvių. Ačiū Dievui už pagalbą. Jis tikrai saugojo vietoj manęs, kad man būtų komfortas dirbt.