Liudijimai
Kaip mano močiutei, iš mamos pusės, visiškai nepažįstamas žmogus paskolino pinigų
Dievas išklauso karštas, sudužusios širdies žmogaus maldas, kuris tiki, kad tik Dievas gali išspręsti jo esamas problemas.
Kai ėjo melioracija, ir iš ulyčios tipo gyvenviečių žmonėms liepė keltis į vienkiemius, o senus namus nuversdavo, mano močiutė ir dar dvi seserys nenorėjo kažkur keltis, nes negi gali trys mergos namus su visais tvartais pasistatyt, todėl joms reikėjo atpirki iš pusbrolio ar tai žemę, ar tai trobesius ir už tai močiutė turėjo sumokėt 5000 Lt, kai gera karvė tuo metu kainavo 300 Lt, o arklys 500 Lt. Tai buvo nežmoniškai dideli pinigai ūkininkaujant ant 8 – 9 ha. Močiutė nuvačiavus į bažnyčią, sako: “taip karštai meldžiuosi, taip karštai meldžiuosi, kad Dievas padėtų išspręsti šitą dilemą”, nes tokių pinigų neturėjo, kad po visko iš bažnyčios išėjo kaip apdujus. Ir sako: “einu kur akys veda, ir atėjau į kažkokį kiemą, nepažįstamą.” Ir sako moteriškei šeimininkei: “nežinau ko čia aš atėjau, bet turiu tokią bėdą”. Ir didžiausiai močiutės nuostabai, ta moteriškė turėjo tuos 5000 Lt ir sutiko juos paskolinti. Mat anksčiau žmonės vieni kitais labiau pasitikėjo, nes buvo doresni. Močiutė tą skolą sugrąžino per 9 metus.