Liudijimai

English

Malda Daliuko lauke ir pranašystė 2018-09-10, sapnas prieš 2018 Kalėdas

Kaip Dievas atsakė į mano maldą, davė man pranašystę ir ją išpildė per 2 metus, ir tai tęsiasi iki šiol. Dievas pranašavo, kad dar vienerius metus bus sausra, o po to bus geri metai, kad bankas ateis prie mano ūkio durų prašyti grąžinti paskolą anksčiau laiko, bet Dievas išgelbėjo mano ūkį nuo išdraskymo ir Dievas net viską taip sutvarkė, kad bankas bet kokiu būdu nepuls manęs ir tomis dienomis gyvensiu vidinėje ramybėje.

Prieš metus užsisėjom trečdalį žemės žirniais tikėdamiesi, kad bus taip reikalingų pinigėlių namo remontam, bet ruduo buvo stichiškai lietingas, per 2 savaites iškrito 2 mėnesių kritulių kiekis ir visus mūsų žirnius priplojo prie žemės ir negalėjom jų paimti, patyrėm didelių nuostolių. Paskui sekantys metai buvo sausringi, vėl tik pusia derliaus pjovėm, ir vėl metai buvo nuostolingi. Taigi tokiame kontekste kultivavau lauką prie Daliuko ir jis buvo labai varpučiu apėjęs. Ir kai visai netekau kantrybės, pradėjau Dievui skųstis ir melstis tokiais žodžiais: ” Dieve, kodėl mums taip sunku ūkininkauti, žemė tik varpį, tik piktžoles augina, ir vėl sekančiais metais šitam lauke nieko gero nebus ir kiek reiks vargt, kol įdirbsim šitą lauką, taip nesiseka. Įleidi kultivatorių, užsikiša, vėl užsimesk ant balno, išsikelk, išsikrapštyk žoles, vėl nusimesk nuo balno, grynas vargas. Kiek taip galima vargt. Kodėl, Dieve, už ką? Nu taip, yra už ką. Aš nuodėmingas, brolis tavim netiki. Tikrai yra už ką, bet, Dieve, negi tu negailestingas, ne gi tu per išpažintis man neatleidi nuodėmų, tu gi žinai visas mano silpnybes, visus mano netobulumus ir negi tu mane, mus, vistiek baudi. Na taip brolis netiki, čia jo laukas, bet, Dieve, jei 10-ies teisiųjų užtenka, kad pasigailėtum viso miesto, tai negi neužtenka manęs, mano teisumo, kad išgelbėtum ir brolį ir mūsų bendrą ūkį. Na taip, mano teisumas abejotinas, aš darau nuodėmes, bet, Dieve, argi žmogus gali jų nedaryt, aš gi einu dažnai išpažinties, ir jei net ir to negana, net jei Jėzus manęs pakankamai nuo jų neapvalo, jei net su Jėzaus pagalba aš netampu tau priimtinas, ir esu tik vertas bausmės ir vargą vargt, tai kas tada turėtų laukt tų, kurie išvis tavim netiki, ir jei tu toks griežtas esi, tai niekas prieš Tave teisus nebus, bet aš netikiu, kad Tu toks Dievas, kuris sukūrė tiek žmonių, kad visus į pragarą sukištų. Šventas Raštas sako, kad tu gailestingas Dievas, atleidžiantis, mylintis, tai negali būt, kad tu mūsų nepasigailėsi, negi tu mums mūsų nuodėmių neatleisi, negi ir toliau mus be atvangos varginsi?” Ir taip ir panašiai su ašarom ir be jų, kažkur 2-3 val. kalbėjau monologu Dievui ir meldžiausi ir staiga, kaip iš giedro dangaus lietus, skambina telefonas. Skambino žmona. Sako: “dukrai 40*C, važiuok namo”. “Gerai, sakau, Dieve, nori nutraukt mano virkavimus, tai aš važiuoju”. Parvažiuoju namo. Žmona jau buvo pasiskambinusi su šeimos daktare ir padavusi dukrai daugiau paracetamolio ir temperatūra jau buvo nukritus. Gavosi, kad be reikalo grįžau. Žodžiu, Dievas norėjo nutraukt mano virkavimus ir nutraukė. Paskui vakare, kai jau sumikdėm vaikus, sakau, paskaitysiu šv. Raštą, bet, sakau, neskaitysiu toliau išeilės, kur skaičiau, o sakau: ” Dieve atversk tu, Viešpatie, man ką nori, kad aš paskaityčiau”. Verčiu bet kur, bedu pirštą į plančėtę ir verčiu. Atsivertė Izaijo 37:26-38. Skaitau ir nieko nesuprantu. Rašo “Ar ilsiesi tu, ar ateini, ar išeini, ar esi įniršęs ant manęs ­ viską aš žinau!”. Galvoju:” nu argi Dieve, aš nirštu ant tavęs, aš tik skundžiausi bėdomis, argi niršau”. Nieko nesupratau. paskui rašo: ” 29 Dėl to, kad niršai ant manęs ir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis, įversiu savo kablį tau į šnerves, pažabosiu savo žąslais tavo nasrus. Tuo pačiu keliu, kuriuo čia atėjai, atgal tave parvarysiu.” Nu galvoju: “Dieve įversi man kablį ir mane pribaigsi, tą nori pasakyt? tai tu neesi gailestingas,… nu tada verk, neturiu daugiau žodžių”, nieko nesuprantu, ar čia žodžiai man ar ne man. Liūdesys apėmė, širdį suspaudė, ašaros pasirodė, galvoju, reik verst toliau, gal ką aiškiau Dievas pasakys. Šitų žodžių prasmė man liko paslėpta 5 mėn. paskrolinau toliau, kur sustojo skaitau. Atsivertė Izaijo 40:27-31. Ir Čia BINGO, tiesiai man:” 27 Jokūbai, kaipgi tu gali sakyti, Izraeli, kaipgi tu drįsti skųstis: „Mano kelias paslėptas nuo VIEŠPATIES, mano Dievas į mano teises nekreipia dėmesio?“ 28 Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? VIEŠPATS ­ amžinasis Dievas, visų žemės šalių kūrėjas. Jis nepailsta, nepavargsta; jo išmintis neištiriama. 29 Nuvargusiam jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį. 30 Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, 31 bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami.” Nu galvoju: ” čia tikrai man, čia tikrai taikliai pataikyta, kaip pirštu į akį.” Aš nebeturiu jėgų eit, gyvenimo keliu, beveik sugriuvęs, bet aš pasitikiu Viešpačiu, ir jis tikrai atnaujins mano jėgas. Po šitų paskutinių eilučių perskaitymo vienu momentu toks džiaugsmas užplūdo ir visą mėnesį nebepaliko. Vos tik pagalvodavau apie savo maldą ir kaip Dievas atsakė, vėl kiekvieną kart užplūsdavo iš naujo. Visą mėnesį skraidžiau padebesiais. Tik paskui, kai paliudijau vžb susirinkime, tas džiaugsmas išblėso ir nebepasikartodavo. Pagalvojau, kadangi pirmosios eilutęs buvo tokios taiklios, tai ir pirmos negali būt, kad Dievo nepataikyta būtų. Kitą dieną pradėjau ir jas studijuot. Užkliuvo ženklas, kad: ” pirmais metais valgysi, ką duos atolas”, o tais metais buvo sausra ir mes ūkyje pjovėm tik pusia normalaus derliaus. O kas yra turėjęs gyvulių žino, kad atolas reiškia 25-50proc viso derliaus, nes pirma žolė būna didžiausia, o atolas 1 kart 25 % ir dar kart 25 % geriausiu atveju. “Antrais metais pjausi, kas užaugs nesėta”. Antrais metais 2019, geresnis derlius negu prieš tai, nes žieminių daugiau sėjom, bet vistiek kainos mažesnės, sausra ir rezultatas kaip prieš metus. Taigi Dievas man išpranašavo 2018 rudenį, kad 2019 irgi bus sausringi. ” O trečiais metais vėl sėkite ir pjausite…”. trečių metų pranašystė teikė vilties, bet dar nebuvo aišku kaip viskas susidėlios. Dabar galiu pasakyt, kad trečių metų ženklas irgi išsipildė. 2020 metai buvo vidutinių pajamų metai ir šiek tiek atsigavom nuo sausrų. Kažkur 2019m. vasarį, prausiantis duše, atėjo toks supratimas, kad tose pirmosiose eilutėse pranašystės Sanheribas yra BANKAS, ir bankui, o ne man Dievas kablį įvers, ir parvarys tuo keliu, kuriuo atėjo. “Todėl apie Asirijos karalių VIEŠPATS sako: „Jis neįsiverš į šį miestą, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. 34 Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą. Tai VIEŠPATIES žodis! 35 Aš apginsiu jį dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo.“ Ir atėjo toks supratimas, kad bankas gal būt bandys užspaust mane dėl paskolų, kurios paimtos ūkiui, namui ir pan. Bet Dievas mane apgins ir mano ūkis nebus išdraskytas ir pan. Nepuls manęs nei antstoliai, nei teismuose nereiks gintis, nei žemės parduot (neparašyta, kad bus prarasta miesto teritorija), nei sąskaitų neareštuos. Žodžiu, Dievas pažadėjo apginti. Reikia tik stovėti tikėjime ir daryti žingsnius, kuriuos reikia dėl bankų. 2019 rugsėjį bankas, kur buvo paimta paskola pranešė, kad nori, kad aš ją gražinčiau anksčiau laiko, nes sausra, ūkio blogi rodikliai ir bankas galvoja, kad nesugebėsiu atiduot, tai reikia griebt, kol yra ką griebt. Leido gražinti per 2 metus. Per 10m man būtų buvę nelengva atiduot, nes ne visada geri derliai būna, o čia per du. Jokių šansų. Leido pasirink mokėjimo grafiką. Prašiau, kad pradėčiau mokėti tik nuo naujo derliaus ir išsidėliojau įmokas taip, taikėdamasis, kad bus sekantys geri metai ir bus geri balansai ir persirefinasuosiu paskolą kitame banke, nes tais metais, nebuvo galimybių, persirefinansuoti su kitu banku, nes buvo blogi balansai ir neturėjau, pakankamai pinigų refinansavimo procedūrai, nei vienas bankas nesutiko. Ir mano nuostabai, jiems tiko mano “sugalvotas” grafikas, sako daug nesigilinom į grafiką, vadovybė patvirtino ir gerai. Nu galvoju, “Ačiū tau Dieve”. Kelias atviras, metus bus ramybė, nereiks ieškotis kažkokio papildomo darbo ar kažko, kuo užkamšyt finansines skyles. Žodžiu eina viskas pagal pranašystę, pagal Dievo planą: niekas manęs nepuola su skydais, nei strėlių laido, nei apgulos pylimų nepila, žodžiu džiaukis gyvenimu, dėkok Dievui ir atiduok jam garbę ir šlovę, nes jis viską valdo, viską laiko ant trumpo pavadžio, ir kur nori ten pasuka. Paskui po metų, kaip minėjau, 2020m buvo vidutinių pajamų metai, ir man jau kitas mano bankas patvirtino, kad refinansuos paskolą, aš jau turėjau pakankamai pinigėlių refinansavimo procedūrai. Aišku tai man kainavo nemažus pinigus, procentai išaugo, bet ūkis liko sveikas, neišdraskytas, bet visas užstatytas bankams. Galimėjo lengviau atsikvėpti. Reikėjo tik melsti gerų tolimesnių metų, kad užtektų iš ūkio finansų išsimokėt tom visom paskolom, nes lygis tikrai baisiai didelis buvo. Vietoj 10m, paskola gavosi 6metam, vis geriau nei 2m. Žodžiu Dievas jau beveik įvykdė savo pranašystę, pažadą apginti. Liko tik dabar laiku susimokėti įmokas, kad ūkis duotų savo laiku reikalingas tam pajamas ir pan. Bet aš tikiu, kad Dievas duos protingus sprendimus, jei gamta ar ūkis pasivestų, kaip viską susidėliot, kad visi liktų patenkinti. 2021m buvo normalių pajamų metai. Paskoloms užteko, Dievas vykdo savo pažadą. Nežinia kokie bus kiti metai, trašos pabrango 4 kartus, kuras 50%, tiesa grudai irgi pabrango, bet nieks nežino ar tų grūdų bus. Teks pasitikėt Dievu.

Laukite tesinio…

Kai dabar pagalvoju, tai Dievas mane dar kart įspėjo apie tai, kad namas gali paskersti ūkį, bet aš nesupratau. Tik vėliau tai supratau, kai bankas “pasibeldė į duris”.

Sapnas prieš 2018 m Kalėdas. Šiaip sapnais nesivadovauju ir į juos nekreipiu dėmesio, bet kai sapnas įsitvirtina tavo galvoj ir nesileidžia iškrapštomas, tai jis kažką reiškia.

Kai nenorėjau nieko klaust Dievo per bibliją, kad atsakytų, dėl sunkios situacijos mano galvoj ar dėl ūkio, sapnavau sapną. Lygtais važiavom iš senųjų Elmininkų, kažką brolis norėjo parodyt. Važiavom lyg mašina be stogo, lyg motociklu su priekaba, kažkokiu siauru keliuku. Kairėj pusėj buvo miškas, o dešinėj skardis keliasdešimt metrų žemyn į ežerą. Keliukas buvo baisiai išvažinėtas, provėžos, purvas, balos ir labai siauras. Aš pažiūrėjau per brolio petį ir man pasirodė, kad mūsų vieni ratai eina jau bedugnės pusėj, bet mes negriūnam. Man buvo didelis striokas, kad nugriūsim. Vaizdelis į ežerą buvo labai gražus, kaip į kokį fiordą norvegijoj, tik ne kalnai, o skardžiai kaip lietuviški, smėlis, miškai krantuose. Davažiavom iki tokios aikštelės, kurioj buvo statomas namas. Iš pažiūros klasikinės architektūros, bet buvo dar neužbaigtas, tik sienos, langai ir stogas. Bet už to namo atsiverė dar gražesnis vaizdas irgi į dar vieną ežerą. Vėl vaizdas kaip į fiordą. Kitam krante toli toli matėsi maži namukai. Apžvelgus vaizdelį į abi puses buvo aišku, kad namas statomas išskirtinėj vietoj, tik privažiavimas labai purvinas ir nekoks, kad kažkada bus čia superinis namas-vila. Kažkodėl pagalvojau, kad čia mano namas. Ir sapnas baigėsi. Dabar aš suprantu, kad dėl savo namo, mano ūkis buvo pakibės virš skardžio ir buvo galimybė sudužti, nes buvau per daug užsivaręs blogų paskolų, bet tik Dievas išgelbėjo.

Moralas toks: Kol žiūri į Jėzų, gali eit kaip Petras vandeniu ir neskęsti, bet jei tik nukreipsi žvilgsnį nuo Dievo ir susikoncentruosi į bangas, vėją(savo situaciją, mano atveju paskolų dydį, pajamų mažumą dėl sausros), gali nusigast ir tikrai paskęsi, užspringsi tos situacijos “vandeniu”. Bet Dievui nėra negalimų dalykų, pas jį yra visi problemos sprendimai, visi atsakymai, ir su juo mums negali nieko nutikti. Viskas išeina į gera mylintiems Dievą. Rom 8:28 Ačiū Tau Dieve už tavo meilę, gailestingumą, kad tu nepalieki mūsų vienų savo problemose, bet girdi mūsų pagalbos šauksmą ir atsiliepi į jį. Tau, Tėve, Sūnau ir Šventoji Dvasia, garbė, šlovė, padėka ir gyrius.

Grįžti į liudijimus